2017 m. gruodžio 14 d. vykusioje konferencijoje „Gyvensime tėvų žemėje“ buvo apžvelgti per ketvirtį amžiaus nuveikti darbai

2017 m. gruodžio 15 d.

2017 gruodžio 14 d. vykusioje konferencijoje „Gyvensime tėvų žemėje“, skirtoje paminėti Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo programos 25-ąsias metines skambėjo ne tik sveikinimai, tačiau buvo ir apžvelgti per ketvirtį amžiaus nuveikti darbai. Pasidalinti mintimis apie rūpimas problemas, atsakyti į klausimus ir išgirsti, ką mano kiti, į Socialinių paslaugų priežiūros departamento surengtą konferenciją susirinko suinteresuotų institucijų atstovai, grįžę tremtiniai, specialiųjų globos namų „Tremtinių namai“ senjorai, Vilniaus lietuvių namų gimnazijoje besimokantys tremtinių palikuonys. 

 

Nuo Lietuvos tautai skaudžių tremties metų prabėgo ne vienas dešimtmetis, tačiau ištremti Lietuvos piliečiai ar jų palikuonys vis dar grįžta į gimtąją žemę. Didžioji dalis žmonių grįžta pasinaudodami Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo programa, kuriai šiemet sukanka 25 metai. 

 

Turintiems nors mažiausią norą sugrįžti namo, į Lietuvą, reikia padėti, rasti gyvenamą vietą, pasiūlyti būdus kaip  išmokti lietuvių kalbą, suteikti žinių, kaip atgauti pilietybę, kaip padėti atvykti jų vaikams ir vaikaičiams bei aibės kitų pagalbos priemonių ir paslaugų. Visa tai yra šių dienų valstybės pagalba, kurią gauna visi grįžtantieji. Ir tai, kad ji vyksta efektyviai, rodo net ir grįžusiųjų vaikų integracija bei noras likti – net 95 proc. jų lieka ne tik mokytis, bet ir studijuoti Lietuvoje.

 

„Ačiū, kad savo patirtimi liudijate gyvenimą. Jau 25 metus valstybė dirba tam, kad padėtų tremtiniams socialiai integruotis ir oriai gyventi. Visada laukiu Jūsų su idėjomis ne tik kaip sugrįžti, bet ir kaip sulaikyti tuos, kurie ketina iškeliauti“, – pagerbdamas šalies tremtinius sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Vilniuje vykusioje konferencijoje „Gyvensime tėvų žemėje“, skirtoje politinių kalinių ir tremtinių sugrįžimo į Lietuvą programos įgyvendinimo 25 metų sukakčiai pažymėti.

 

Ministro teigimu, „1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kaip vieną iš prioritetinių savo veiklos krypčių pradėjo formuoti socialinę valstybės politiką tremtinių grįžimo klausimu. 1992 m. Lietuvos valstybė įsipareigojo ir aiškiai apibrėždama bazines priemones sudarė realią galimybę padėti reabilituotų politinių kalinių, tremtinių bei jų vaikų šeimoms sugrįžti į Lietuvą, integruotis į šalies gyvenimą. Šios priemonės suteikė galimybes įgyvendinti grįžtančiųjų teisėtus lūkesčius ir laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų.“

 

Susirinkusiesiems sveikinimo žodį atsiuntė ir Lietuvos Respublikos Seimo narė, buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė ir šios programos pradininkė Irena Degutienė, politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų grįžimo į Lietuvą 1992-2017–ųjų metų apžvalgą pristatė Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktorius Aivydas Keršulis. „Įgyvendindami šią programą, dar kartą atvėrėme skaudžius Lietuvai istorijos puslapius, tai puslapiai apie tautos tremtį. Būsiu teisus sakydamas, kad Lietuvoje nėra šeimos, kurioje ištartas žodis tremtis nesukeltų tiek daug skaudžių prisiminimų ir išgyvenimų. Nuo 1992 m. Lietuvos valstybė sudarė realią galimybę padėti reabilituotų politinių kalinių, tremtinių bei jų vaikų šeimoms sugrįžti į Lietuvą ir integruotis į šalies gyvenimą. Daugumai grįžusiųjų pavyko susirasti darbą ir įsitvirtinti Lietuvos visuomenėje. Sėkmingi buvusių tremtinių vaikų ir vaikaičių pavyzdžiai skatina tolimoje Šiaurėje gyvenančias tremtinių atžalas ryžtis grįžti į Tėvynę. Esant tokiai didelei emigracijos bangai,  buvusių tremtinių ir politinių kalinių bei jų šeimų grįžimas į Lietuvą yra geras rodiklis Lietuvos ekonomikai. Programa veikia labai sėkmingai, tikimės, kad valstybė tęs pradėtus darbus ir nepamirš savo piliečių“, - sakė programą įgyvendinančio Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialininės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Aivydas Keršulis.

 

Šiuo metu įgyvendinamo Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2015–2017 metų veiksmų plano tikslas – užtikrinti, kad grįžtantiems žmonėms būtų sudarytos sąlygos apsirūpinti butais Lietuvoje ir integruotis į šalies gyvenimą. 1992 – 2016 metų laikotarpiu butais aprūpinta 2 012 tremtinių šeimų, šiam tikslui panaudota per 32 mln. Eur. Šalies miestų ir rajonų savivaldybėse grįžtančių asmenų, norinčių apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, sąrašai buvo sudaromi iki 2009 m. pabaigos. Nors sąrašas yra baigtinis ir toliau netęsiamas, dar ne visi aprūpinti butais, 2017 m. pradžioje savivaldybių grįžtančių asmenų, norinčių apsirūpinti butais, sąrašuose užregistruotos 194 grįžtančių asmenų šeimos. Daugiausia grįžtančių asmenų šeimų butų laukia Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybėse.

 

Konferencijoje kalbėjęs istorikas profesorius Alvydas Nikžentaitis teigė, jog tremtiniai, kaip niekas kitas, gerai suvokia, kad Lietuvos piliečiai dar niekada taip gerai negyveno, žvelgiant per istorijos prizmę. O tremtinių ir politinių kalinių sukaupta patirtis ir išgyvenimai yra neįkainojami ir gali labai padėti jaunajai kartai geriau suvokti kokie gyvenimo išbandymai ir negandos ištinka, kai tauta susiskaldo.

 

Šventiniame renginyje Lietuvos gyventojų genocido ir  rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė apžvelgė skaudžią Lietuvos istoriją. „Beveik per  80 metų gimė ir užaugo trys kartos, prigeso kančių aštrumas. Tačiau atmintis tebesaugo tų birželio naktų skausmą ir neviltį, kai ramybė buvo sudaužyta į šipulius, smūgiais į duris – smūgiais, kurie sudaužė dešimtis tūkstančių likimų“,- kalbėjo generalinė direktorė Birutė Burauskaitė.

 

Okupaciniu laikotarpiu iš Lietuvos neteisėtai represuota apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugelis jų žuvo lageriuose, o išlikusiems ilgus metus buvo uždrausta grįžti, okupacinei valdžiai neleidžiant Lietuvoje apsigyventi, įsidarbinti.

 

Kas nuveikta, kas daroma, kas darytina: gerąja praktika ir problemos dalijosi grįžę tremtiniai.  

 

Vienas naujausių pavyzdžių – aktorius ir režisierius Andrius Darela, į protėvių žemę grįžęs šių metų rugsėjo mėnesį. Aktorius kartu su dviem mažametėmis dukterimis įgyvendino seną svajonę – gyventi protėvių žemėje. Nors aktorius turėjo susikūręs gyvenimą Rusijoje, buvo pasiekęs ženklių rezultatų ir sulaukęs pripažinimo profesinėje veikloje, tačiau visada svajojo gyventi Lietuvoje.

 

„Kartu su dukterimis įsikūrėme prieš kelis mėnesius, jos pradėjo lankyti Vilniaus lietuvių namų gimnaziją ir mokosi lietuvių kalbos. Aš ir pats kasdien mokausi, nors kol kas beveik nekalbu lietuviškai, bet greitai išmoksiu. Artimiausiu metu į Lietuvą atvyks žmona su jauniausia atžala. O galiausiai noriu įgyvendinti tėčio svajonę – atsivežti jį į Lietuvą“, - sako A. Darela. Su Jonu Vaitkumi bendradarbiaujantis teatro žmogus šventinės konferencijos  metu sakė, jog yra patenkintas gyvenimo sąlygomis, o labiausiai džiaugėsi, kad dukros gali mokytis Vilniaus lietuvių namuose.

 

Konferencijos dalyviams koncertinę programą atliko globos namų „Tremtinių namai“ senjorai, šių namų Dainos mylėtojų klubo dainininkai.

 

Konferenciją vainikavo Vilniaus lietuvių namų gimnazijos moksleivių programa. Pasibaigus šventiniam renginiui, dalyviai Šv. Jonų bažnyčioje dalyvavo Mišiose už tremtinius, sakralines giesmes atliekant operos solistei Rasai Juzukonytei.