Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programa: dažniausiai užduodami klausimai

2016 m. lapkričio 15 d.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliojimus jau 24-erius metus įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programą  (nuo 2013 metų – Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą veiksmų planas) (toliau – Programa), kurios dėka į Lietuvą sugrįžo per 3 tūkst. okupacijų metais neteisėtai represuotų lietuvių kilmės šeimų. Įgyvendinant Programą kelti pagrindinai uždaviniai – aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis (butais) ir nuomos pagrindais jas skirti grįžtantiems asmenims, taip pat suteikti valstybės paramą šių asmenų persikėlimo išlaidoms padengti ir socialinės integracijos priemonėms vykdyti.

Toliau apžvelgiami dažniausiai tremtinių bendruomenių atstovų užduodami klausimai, susiję su Programos įgyvendinimu, leidimų gyventi išdavimo tvarka, pilietybės atkūrimo klausimais, taip pat pateikiama aktuali informacija apie galimybes studijuoti Lietuvoje.

 

I. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

Programa užtikrina, kad lietuvių bendruomenėms, įsikūrusioms buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, teikiama nuolatinė parama, informuojant jas apie Lietuvoje galiojančius teisės aktus dėl pilietybės įgijimo, pensinio aprūpinimo, mokslo, grįžimo gyventi į Lietuvą gaunant valstybės paramą apsirūpinti būstu, taip pat konsultuojama socialinės integracijos klausimais. Be to, bendruomenėms teikiama finansinė parama organizuojant suvažiavimus ir konferencijas.

 

1.1. Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis (butais)

 

Nuo 1992 metų norą grįžti į Lietuvą  pareiškė per 2,5 tūkstančio šeimų. Didelė jų dalis jau pasinaudojo valstybės teikiama parama ir persikėlė nuolat gyventi į Lietuvą.  2016 m. vasario 1 d. savivaldybių duomenimis, 1992–2015 m. butais aprūpintos 1997 grįžtančios šeimos, šiam tikslui panaudota 31746,69 tūkst. Eur.

Šalies miestų ir rajonų savivaldybėse grįžtančių asmenų, norinčių apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, sąrašai buvo sudaromi iki 2009 m. gruodžio 31 d.2016 m. duomenimis įregistruota 219 grįžtančių šeimų, iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikusių prašymus apsirūpinti butais šalies savivaldybėse.Daugiausia grįžtančių šeimų butų laukia Vilniaus miesto savivaldybėje – 174, Klaipėdos – 37, Panevėžio – 3, kitose savivaldybėse – 5.

 Kiekvienais metais savivaldybės tikslina sąrašus ir išbraukia iš jų tuos asmenis, kurie neatsiliepia į savivaldybės daugkartinius kvietimus.

 

1.2. Valstybės parama grįžtančių asmenų persikėlimo išlaidoms padengti ir socialinės integracijos priemonėms vykdyti

 

Valstybės parama grįžtantiems asmenims persikelti ir socialinei jų integracijai skiriama iš valstybės biudžeto lėšų, kasmet numatomų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete.

Valstybės parama šiuo metu teikiama vykdant šias pagrindines priemones: persikėlimo išlaidos ir įsikūrimo pašalpos; pašalpos mirus šeimos nariui, pašalpos dėl ligos; įdarbinimo programa; lietuvių kalbos kursai ir adaptacijos priemonės; grįžtančių tremtinių vaikų išlaikymas vasaros stovyklose bei parama besimokantiems Vilniaus Lietuvių namų gimnazijoje; informacija, sklaida, viešieji ryšiai ir lietuvių bendruomenių, konferencijų, ir suvažiavimų tremtinių grįžimo klausimais rėmimas. Vykdant Programą:

  • tremtinių vaikaičiai lietuvių kalbos ir tradicijų bei vidurinio išsilavinimo gali siekti Vilniaus lietuvių namų gimnazijoje (2016 m. mokosi 75 tremtinių vaikaičiai, iš jų 52 gyvena gimnazijos bendrabutyje). Vilniaus lietuvių namų gimnazijoje besimokantiems vaikams teikiama finansinė parama (kultūrinių renginių organizavimo išlaidoms apmokėti, buities sąlygoms gerinti vaikams, gyvenantiems gimnazijos bendrabutyje, vaikų vasaros stovykloms organizuoti);
  • teikiama finansinė parama lietuvių bendruomenėms, įsteigtoms buvusios SSRS teritorijos kalinimo ir tremties vietovėse. Suorganizuotos tarnybinės kelionės į tremties vietas: Kazachstanas, Altajaus kraštas, Buriatijos Respublika, Karelijos Respublika, Krasnojarsko kraštas, Irkutsko sritis, Magadanas.
  • vykdomas  tęstinis projektas „Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą“, skirtas grįžtančių tremtinių, politinių kalinių bei jų šeimų narių, gyvenančių buvusioje SSRS teritorijoje, lietuvių kalbos mokymui;
  • kiekvienais metais iš Programos yra skiriamos lėšos įdarbinimo programai (steigiamos darbo vietos, kas mėnesį iki vienerių metų kompensuojamos patvirtintos minimalios mėnesinės algos ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidos), skiriamos lėšos grįžtančių asmenų profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui.

 

1.3. Kontaktinė informacija dėl pagal Programą įgyvendinamų priemonių

 

Visais su Programos įgyvendinimu susijusiais klausimais galima kreiptis į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (A.Vivulskio g. 16, LT-03115 Vilnius, Lietuva, Tel. +370 706 64244, +370 706 642 49, el. p. sppd@sppd.lt, www.sppd.lt).

 

II. LEIDIMAS GYVENTI LIETUVOJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ATKŪRIMAS:

KOKIUS DOKUMENTUS PATEIKTI?

 

Jei ketinate kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų pateikimo, siūlome pasitikrinti, ar turite visus dokumentus, kuriuos privalote pateikti atsakingai institucijai.

 

2.1. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje

 

Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką (išsamesnė informacija – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje adresu www.migracija.lt).

 

Leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti privalomi pateikti dokumentai:

1. Nustatytos formos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;

2.  galiojantis kelionės dokumentas (pasas);

3. galiojanti Šengeno arba Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, jei netaikomas bevizis režimas, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduota Sąjungos šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė, arba kitos Šengeno valstybės išduotas leidimas gyventi arba nacionalinė viza;

4. viena nuotrauka, atitinkanti asmens amžių;

5. užsienio valstybės (-ių), kurioje (-iose) iki atvykimo į Lietuvos Respubliką užsienietis gyveno arba šiuo metu gyvena pastaruosius 2 metus (išskyrus atvejus, kai gyvenimas užsienio valstybėje truko trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį), kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) išduota (-os) pažyma (-os), patvirtinanti (-čios), kad šioje (šiose) valstybėje (-ėse) jis nebuvo (buvo) teistas (užsienietis vyresnis negu 14 metų).

 

2.2. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

 

Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą (išsamesnė informacija – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje adresu www.migracija.lt).

 

Leidimui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gauti privalomi pateikti dokumentai (Jeigu atvykstama į Lietuvą su šeimos nariu, kuris yra LR pilietis):

1. Nustatytos formos prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi (pateikiamas per 3 mėnesius nuo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos);

2. galiojantis kelionės dokumentas;

3.Lietuvos Respublikos piliečio laisvos formos prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui kaip jo šeimos nariui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką gyventi kartu ir kartu gyvenančiam;

4. dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje;

5. dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys.  Santuoką patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra Lietuvos Respublikos piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo Lietuvos Respublikos pilietis sudaręs registruotos partnerystės sutartį, vaikas (įvaikis) ar Lietuvos Respublikos piliečio tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, pateikiami tik tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos gyventojų registre tokių duomenų nėra;

6. dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau nei vienus metus (pvz., banko sąskaitos išrašas ir pan.) ir / ar gauna reguliarių pajamų, ne mažesnių už Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį. Kai užsienietis yra išlaikomas šeimos nario, pateikiamas šio šeimos nario įsipareigojimas išlaikyti užsienietį ir dokumentas, patvirtinantis, kad jis turi pakankamai lėšų sau ir užsieniečiui pragyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau nei vienus metus ir / ar gauna reguliarių pajamų sau ir užsieniečiui pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurių dydis, tenkantis kiekvienam šeimos nario išlaikomam asmeniui, įskaitant patį šeimos narį, yra ne mažesnis už Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį;

7. asmens duomenų keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi nurodyti užsieniečio asmens duomenys nesutampa su jo asmens duomenimis Užsieniečių registre ir / ar Lietuvos Respublikos gyventojų registre;

8. užsienio valstybės (-ių), kurioje (-iose) iki atvykimo į Lietuvos Respubliką užsienietis gyveno ir (arba) prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo metu gyvena, kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) išduota (-os) galiojanti (-čios) pažyma (-os), patvirtinanti (-čios), kad šioje (-iose) valstybėje (-ėse) užsienietis nebuvo (buvo) teistas, jeigu užsienietis yra vyresnis nei 14 metų;

9. mokamojo pavedimo išplėstinė forma, kurioje nurodyta užsieniečio, už kurį atliekamas mokėjimas, vardas, pavardė ir asmens kodas ar gimimo data, su banko žyma, jeigu valstybės rinkliavą už užsienietį sumokėjo kitas asmuo;

10. dokumentai, patvirtinantys aplinkybes, dėl kurių užsienietis atleidžiamas nuo valstybės rinkliavos, jeigu įstatymų nustatytais atvejais jis atleidžiamas nuo šios rinkliavos.

 

2.3. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas

 

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (išsamesnė informacija – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje adresu www.migracija.lt).

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje – jie nuolat gyvena.

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, t. y.:

  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.ir įgijęs kitos valstybės pilietybę (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punktas);
  • yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktas);
  • yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., ar asmens, pasitraukusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas).

 

Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti privalomi pateikti dokumentai:

1.Prašymas atkurti LR pilietybę;

2.  asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

3. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas;

4. vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimo išdavimo asmeniui;

5. dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės;

6. dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis 1940 m. birželio 15 d.–1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldintas iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę ir kad 1990 m. kovo 11 d. jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje arba kad yra tokio asmens palikuonis, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.

2.4. Dokumentų pateikimo vieta

Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prie jo pridedamus dokumentus paduoda vidaus reikalų ministrui per teritorines policijos įstaigas pagal asmens gyvenamąją vietą, o asmenys, gyvenantys užsienyje, – per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas arba Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (L. Sapiegos g. 1, Vilnius,www.migracija.lt).

 

III. STUDIJOS LIETUVOJE: STOJIMAS Į LIETUVOS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS

 

Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose arba pretenduoti į studijų stipendijas, jeigu jie yra:

  • Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai;
  • turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių, nesančių Europos Sąjungos ir kitų Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai ir asmenys be pilietybės;
  • išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (toliau – išeivija ir lietuvių kilmės užsieniečiai).

Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, neatitinkantys nurodytų kriterijų, priimami į aukštąsias mokyklas konkurso būdu studijuoti savo lėšomis.


3.1. Reikalavimai norintiems stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas

 

Išsilavinimą įgijusiems užsienio institucijose ir norintiems stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikia:

  1. išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos);
  2. pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą internetu;
  3. išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
  4. iki numatyto termino prie savo prašymo prisegti dokumentų kopijas.


3.2. Kartu su stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymu teikiami dokumentai

 

Prie savo stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymo asmuo turi prisegti šių dokumentų kopijas:

  1. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos (šiuo metu Vilniaus universiteto) išduotą pažymą apie lietuvių kalbos įskaitos išlaikymą ar kompetentingos institucijos (ambasados, savivaldybės ar oficialiai įregistruotos lietuvių bendruomenės toje šalyje) išduotą dokumentą, liudijantį lietuvių kalbos mokėjimą, jei studijos, į kurias pretenduoja nurodytas stojantysis, organizuojamos lietuvių kalba ir asmuo nėra laikęs valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ar baigiamojo lietuvių kalbos egzamino pagal tarptautinės organizacijos švietimo programą;
  2. lietuvių bendruomenės toje šalyje, iš kurios atvyko, ar kitos kompetentingos institucijos (ambasados ir pan.) išduotą pažymą arba kitą lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą, jei asmuo yra lietuvių kilmės užsienietis. Dokumentas ir jo oficialus vertimas turi būti pateiktas lietuvių, anglų arba rusų kalba;
  3. kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų arba rusų kalba), patvirtinantį, kad asmuo trejus metus gyveno užsienio valstybėje, jei asmuo yra išeivis;
  4. kompetentingos institucijos išduotą dokumentą lietuvių, anglų arba rusų kalba, įrodantį, jog asmuo ne mažiau kaip 3 metus yra gyvenęs užsienyje, o atvykęs į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip aštuntoje klasėje;
  5. sporto šakos federacijos pažymą ir varžybų protokolą (stojantiems į sporto studijų programas);
  6. Studijų kokybės vertinimo centro išduotus dokumentus, patvirtinančius ne Lietuvos Respublikos mokyklose įgytą ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
  7. Studijų kokybės vertinimo centro pažymą dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo.

 

3.3. Lietuvių kalbos įskaita

 

Lietuvių kalbos įskaita skirta patikrinti, ar stojantysis gebės studijuoti lietuvių kalba. Įskaitos metu yra laikomas testas, kuriuo tikrinami klausymo, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo gebėjimai bei kalbos vartojimas. 

 

3.4. Kontaktinė informacija siekiantiems studijuoti Lietuvoje

 

Dėl lietuvių kalbos įskaitos reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą (Universiteto g. 5, Vilnius). Išsamesnė informacija teikiama tel. (+370 5)  268 7214, (+370 5)  268 7215 arba http://www.lsk.flf.vu.lt.

 

Dėl išsilavinimą įgijusiems užsienio institucijose ir įgyto išsilavinimo pripažinimo bei norintiems stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas reikiakreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC kontaktai: A. Goštauto g. 12, Vilniuje, tel. (+370 5)  210 4772, el. p. skvc@skvc.lt).

 

IV. NAUDINGOS NUORODOS

  

Bendrais tremtinių grįžimo į Lietuvą klausimais

1. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas www.sppd.lt

    A.Vivulskio g.16, Vilnius   

    Tel.  +370 706 64244, +370 706 642 49

 

  Dėl nukentėjusiojo asmens statuso dokumentų

   2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras www.genocid.lt

Gedimino pr. 40, Vilnius

Tel. +370 5  265 88 75; +370 5 265 88 60;

 

Dėl reabilitacijos pažymų

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas www.lat.litlex.lt

Gynėjų g. 6, Vilnius

Tel. +370 5  261 64 66

 

4. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba www. archyvai.lt

Algirdo g. 31, Vilnius

Tel.  +370 5  265 11 37

 

5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija www.vrm.lt

L. Sapiegos g. 1, Vilnius

Tel. +370 5  271 71 30

6. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos www.migracija.lt

 L. Sapiegos g. 1, Vilnius

Tel. +370 5  271 71 12 

 

7. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra www.prokuraturos.lt

A.Smetonos g. 4, Vilnius

Tel. +370 5  266 23 05 

 

Dėl įdarbinimo reikalų

8. Lietuvos darbo birža www.ldb.lt

Geležinio Vilko 3a, Vilnius

Tel. +370 5  236 07 93

 

Dėl lietuvių kalbos mokymo ir kitų mokslo reikalų

9. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija www.smm.lt

Volano g. 2/ Šv. Mykolo 7, Vilnius

Tel. +370 5  219 11 90

 

10. Vilniaus Lietuvių namų gimnazija www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt

    Dzūkų g. 43, Vilnius

 Tel. +370 5  269 57 73

 

Dėl pensijų

12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba www.sodra.lt

 Konstitucijos pr. 12

Tel. +370 5 272 48 64

 

Nuoroda į leidinuką čia...