Socialinių paslaugų priežiūros departamento atstovai dalyvavo Politinių represijų aukų atminimo dienos paminėjimo renginiuose Karagandoje

2015 m. birželio 12 d.

Karagandos lietuvių bendruomenės ,,LITUANICA“ kvietimu 2015 m. gegužės 29 – birželio 3 dienomis Lietuvos Respublikos delegacija, vadovaujama LR Seimo nario Donato Jankausko dalyvavo Politinių represijų aukų atminimo dienos paminėjimo renginiuose Karagandoje.  Delegacija, kurios sudėtyje įvairių suinteresuotų institucijų atstovai -   Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vėžikauskaitė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Dana Miškinienė ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento Socialinės aprėpties ir bendruomenių programų skyriaus vedėjos pavaduotoja Dalia Matulytė bei šio skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gudelytė dalyvavo oficialiuose renginiuose pagerbiant žuvusiuosius ir likusius gyvus Kingyro kalinių Didžiojo sukilimo dalyvius tarptautinės reikšmės memoriale Spaske – masinių laidojimų vietoje ir amžinam poilsiui atgulusius lietuvius kituose lageriuose, taip pat susitiko su lietuvių bendruomenėmis Karagandoje bei Astanoje.

 

Karlago lageriuose, išsidėsčiusiuose  buvusioje Kazachijos SSR teritorijoje, nuo 1940 m. iki 1956 m. kalėjo per 10 000 lietuvių, nuteistų už politinius kaltinimus. 2014 metais sukako 60 metų, kai viename iš Sovietų Sąjungos lagerių - Kingyre, dėl nuolatinio kalinių žeminimo, smurto ir šaudymų įvyko Didysis Kingyro kalinių sukilimas, kuriame aktyviai dalyvavo per 700 lietuvių. Šis sukilimas, kuris truko 40 dienų ir buvo žiauriai numalšintas, paskatino Gulago sistemos griūtį. Šis ir kiti kalinių sukilimai vertė Sovietų Sąjungos represines struktūras keisti darbo metodiką – 1954 m. liepos 10 dieną buvo paskelbta apie Ypatingųjų lagerių sistemos panaikinimą, politiniai kaliniai buvo pervesti iš griežtojo į bendrojo kalinimo sąlygas, pradėta masiškai peržiūrėti kalinių bylas, didžioji dalis kalinių buvo paleisti iš lagerių, kitiems – sutrumpintas bausmės laikas.

 

Neįgaliųjų lageris Spaskas įsteigtas po Antrojo pasaulinio karo. Didžiojo Kingyro kalinių sukilimo metu Spasko lageryje kalėjo penkiolika tūkstančių kalinių, tarp jų – 330 moterų. Didžioji dauguma Spasko lageryje buvo neįgalieji bei nepagydomi ligoniai. Į Spaską iš kitų lagerių suveždavo kalinius numirti, tačiau net ir sunkiausieji ligoniai buvo varomi į darbą. Dirbo neįgalieji be rankų, be kojų, akli, kurti. Berankiai iš akmenų karjerų nešiojo akmenis statyboms ant kaklo pakabintuose maišuose, aklieji - pririšti prie reginčiųjų ir t.t. Esant tokiam kontingentui, kalinių mirtingumas lageryje buvo labai didelis. Kasdien mirdavo dešimtys ir daugiau kalinių, tačiau bendras jų skaičius nemažėjo, nes nuolatos atveždavo neįgaliųjų iš kitų lagerių. Daugiausia kalinių buvo iš Vakarų Ukrainos ir Baltijos kraštų. Lietuviai Spasko lageryje sudarė 20 proc. bendro kalinių kontingento. Daugiausia tai buvo Lietuvos partizanai, jų rėmėjai bei ryšininkai. Nemažai Spaske kalėjo Lietuvos kariškių, kunigų bei kitų inteligentijos atstovų.

 

Įamžinti Kazachijos lageriuose kalėjusių lietuvių atminimą pradėta dar 1990 metais. Tais metais Kazachstane – plačiai išsimėčiusiuose buvusiuose Kazachijos lageriuose lankėsi Lietuvos ekspedicija, kurios dėka lagerių vietos buvo pažymėtos atminimo ženklais, kryžiais ir kryželiais. Ilgainiui aplink lietuvių paliktus ženklus pradėjo formuotis ištisi memorialai, paminklus statė šalys, kurių tautiečiai kalėjo šiuose lageriuose. Dabar kapaviečių laukas Spaske - tarptautinio memorialo vieta. Čia kalėjusiesiems ir mirusiesiems lageryje paminklus pastatė Vokietija, Vengrija, Lenkija, Prancūzija, Ukraina, Suomija, Italija, Rumunija ir kitos šalys. Delegacijos apsilankymo metu buvo atidengti ir pašventinti nukentėjusiems nuo komunistinio teroro Estijos ir Ispanijos paminklai. 2004 m. buvo atidengtas ir pašventintas mūsų tautiečių paminklas. Šiuo metu tarptautinio memorialo vietoje Spaske nukentėjusiems nuo komunistinio teroro pastatyti 26 šalių paminklai.

 

Praėjo šešios dešimtys metų nuo kalinių sukilimo Steplage. Į Kazachstaną atvykusi Lietuvos Respublikos delegacija, aplankė tas vietas, kuriose kalėjo ir mirė tautiečiai. Delegaciją lydėjo Kazachstano Respublikoje Vytautas Naudužas, antrasis sekretorius Dr. Eduard Mažul su žmona Inga Mažul, ekonomikos atašė Adomas Dovalga bei Karagandos lietuvių bendruomenės pirmininkas Vitalijus Tvarijonas.

 

Lietuvos delegacija Kazachstane susitiko su Astanos ir Karagandos lietuvių bendruomenėmis - daugelis jų narių negalėjo sugrįžti į Lietuvą. Tai buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, jų vaikai ir vaikaičiai, kuriems labai reikalinga informacija apie grįžimo į Lietuvą galimybes. Kazachstano lietuvių bendruomenių nariai per susitikimus buvo informuojami visais jiems aktualiais klausimais: pilietybės, valstybės paramos grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, būsto įsigijimo, darbo, socialinio aprūpinimo, sveikatos apsaugos, mokslo ir kt.  Remiantis oficialia informacija, Kazachstano Respublikoje šiuo metu gyvena apie 7000  mūsų tautiečių, Karagandos srityje apie 2500 lietuvių, kurių dauguma – tremtiniai, politiniai kaliniai ir jų palikuonys.

 

 

Lietuvos Respublikos delegacijos susitikimai su Karagandos miesto ir srities administracijos įvairaus visuomeninio ir tarnybinio lygio atstovais buvo publikuoti vietinėje spaudoje:

www.nurotan.kz (naujiena atsisiųsti)

Karagandos universiteto spaudoje