DAŽNAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

 

1. Kaip valstybė padeda adaptuotis Lietuvoje grįžusiems antros tremtinių kartos atstovams, nežinantiems lietuviškų papročių, tradicijų, kalbos, kurie gimę ir augę Rusijoje?

Sugrįžusiems nuolat gyventi į Lietuvą politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams teikiama socialinė parama – skiriama pašalpa įsikūrimui, apmokamos persikėlimo išlaidos. Nemaža dalis grįžtančių nuolat gyventi asmenų yra darbingo amžiaus. Siekiant grįžtančius darbingo amžiaus asmenis integruoti į darbo rinką ir socialinį gyvenimą, teikiama valstybės parama šių asmenų aprūpinimo darbu problemoms spręsti: finansuojamos darbo vietos, organizuojami ir finansuojami užsienio kalbų kursai bei kompiuterinio raštingumo kursai, vykdomas mokymas ir perkvalifikavimas bei kvalifikacijos tobulinimas. Lygiagrečiai sprendžiamos ir kitos problemos: įsigaliojus valstybinės kalbos įstatymui, tam tikra kliūtis įsidarbinant atskirose įmonėse ir įstaigose, yra sugrįžusių asmenų nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas, todėl pirmiausia jiems siūloma baigti lietuvių kalbos kursus, kurių išlaidas taip pat kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Trečios kartos tremtiniai lietuvių kalbos ir tradicijų bei vidurinio išsilavinimo gali siekti Vilniaus vidurinėje mokykloje “Lietuvių namai”. Šioje mokykloje gali gyventi ir mokytis lietuvių kilmės vaikai, kurių tėvai dar gyvena už Lietuvos ribų.

 


 

 

2. Kokia valstybės parama teikiama vyresnio amžiaus, vienišiems, ligotiems grįžtantiems tremtiniams?

Grįžtantys pensinio amžiaus asmenys, kurie dėl senatvės, negalės ar tam tikrų socialinių aplinkybių negali savimi pasirūpinti, turi pirmumo teisę apsigyventi globos namuose ”Tremtinių namai”, veikiančiuose nuo 1997 m. Šie globos namai yra specialios paskirties stacionari socialinės globos įstaiga, skirta gyventi neteisėtai represuotiems pensinio amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiams (politiniams kaliniams, tremtiniams, rezistencijos dalyviams). Taip pat grįžtantys asmenys, kuriems reikia nuolatinės globos ar rūpybos, dėl apgyvendinimo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis ir į kitas savivaldybių ar apskričių socialinės globos įstaigas.
Pensinio amžiaus tremtiniams ir politiniams kaliniams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus garantuojama mokėti ne tik socialinio draudimo, bet ir valstybinę nukentėjusių asmenų pensiją. Sugrįžę asmenys turi teisę naudotis ir kitomis lengvatomis: lengvatinėmis sąlygomis važiuoti vietinio susisiekimo autobusais ir troleibusais, vietinio susisiekimo paprastaisiais traukiniais sėdimuose vagonuose, pateikus specialių pažymėjimą jiems kompensuojama būtinųjų vaistų bazinė kaina ir visa medicinos pagalbos priemonių kaina.

 


 

 

3. Kur reikia kreiptis, norint gauti Lietuvos Respublikos vizą?

Paprastosios vizos išduodamos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje, Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame departamente, Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos skyriuose.
Vienkartinės specialiosios vizos išduodamos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje, o daugkartinės specialiosios vizos - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos skyriuose.
Dėl tranzitinių, grupinių tranzitinių ir oro uosto tranzitinių vizų reikia kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje. Nustatytais atvejais paprastosios ir grupinės paprastosios, tranzitinės ir grupinės tranzitinės vizos išduodamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio kontrolės punktuose.

 


 

 

4. Kur asmuo turėtų kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir Lietuvos Respublikos piliečio paso gavimo?

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per teritorinę policijos įstaigą pagal asmens gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Užsienyje gyvenantys asmenys tokius prašymus paduoda per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Vilnius, L. Sapiegos g. 1).

 


 

 

5. Ar grįžtantis tremtinys – Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis?

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1. yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę. Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų;

2. yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę. Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje;

3. yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis. Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

 

 

Atnaujinimo data: 2017-01-10